Tavo Žvilgsnis 2015: sunkumai ir atradimai

Miškais ateina ruduo, – sakė Marius Katiliškis. Tačiau ruduo, nors ir nedrąsiai, žengė į mokyklų kiemus, ragindamas mus baigti senus darbus ar imtis naujų. Greičiausiai jau matėte Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo siūlomų projektų grafiką. Mąstydami apie naują 2016 m. TAVO ŽVILGSNIO projektą, supratome, kad turime svarbių minčių, pastabų ir įžvalgų, kurias norėtume su jumis drauge aptarti.

Dažnos nuoskaudos, kad moksleiviai mažai skaito, nesidomi literatūra, kalba, kultūra, mūsų nuomone, nėra tvirtai pagrįstos. TAVO ŽVILGSNIO dalyvių skaičius ir atlikti darbai rodo ką kita – jaunimo sąmoningumą ir norą tobulėti. Vertėjų ir iliustruotojų projektas atrodo svarbus visiems, tik, matyt, dėl skirtingų priežasčių:

  • moksleiviams todėl, kad vertimas – vienas efektyviausių ir smagių būdų mokytis užsienio kalbų bei tobulinti gimtąją,
  • rengėjams todėl, kad į šį kalbos ir kultūros sąjūdį įsitraukia vis daugiau žmonių, vadinasi, vis didesnė visuomenės dalis lavinasi ir tobulėja įvairiais aspektais,
  • vertintojams, darbų vadovams – tai galimybė neakivaizdžiai susitikti su vertimo autoriumi, kuris džiugina, stebina, na, ir šiek tiek retsykiais nuvilia, bet visa tai teikia neįkainojamos patirties.

Norėtume kuo daugiau darbų įvertinti gerai. Tikrai džiaugiamės jūsų meniniais ir lingvistiniais atradimais: gražiai išversta mintimi, tiksliai parinktu žodžiu, atpažinta poetine intonacija. Tikriausiai ne visi likote patenkinti vertinimais, todėl mes ir sumanėme paskelbti vertimų aptarimą internete, kad paaiškintume dažniausiai pasitaikiusias klaidas, sudėtingesnes teksto suvokimo problemas, kurios ne vienam neblogam vertėjui tapo kliuviniu, tačiau rimtai apmąstytos, jos ateityje gali virsti tvirta pagalba. Vertimų apžvalga skirta ne vien klaidų paaiškinimui bei pasiaiškinimui, teisingiau būtų sakyti, kad konkurso organizatoriai supranta moksleivių pastangas ir siekia palaikyti, motyvuoti jūsų norą kūrybiškai mokytis.

Vertimo ir vertinimo klausimų aptarimą pradėsime nuo nedidelės techninės problemos, kuri keletui gerų ir labai gerų vertėjų sukliudė tapti nugalėtojais. Mokinys neužpildė dalyvio kortelės! Gerų nežinomų autorių pasitaikė iš anglų ir rusų kalbų.

Dalis vyresniųjų klasių moksleivių vertimui rinkosi pačius lengviausius, trumpiausius tekstelius. Ši tendencija ypač akivaizdi tarp moksleivių, vertusių iš anglų kalbos. Stengėmės, kad tarp nugalėtojų pakliūtų tik ypač gerai vyresniųjų išversti nesudėtingi trumpieji tekstai, antraip tai būtų neteisinga jausnesniųjų – penktokų ir šeštokų – atžvilgiu, kurie anglų kalbos mokėsi nepalyginamai trumpiau.

Prieš pradedant detaliau aptarinėti anglų kalbos vertimus, norėtume sustoti ties viena bendra pastaba, o tiksliau rekomendacija. Rengdamiesi versti pasirinktą tekstą, būtinai jį perskaitykite iki galo ir pagalvokite, kokiam literatūros žanrui tekstas priklauso, koks šio teksto stilius, nuotaika. Taip elgiasi ir rimti, patyrę vertėjai, ir tie, kurie tik mokosi versti. Vyresniems moksleiviams suprasti žanrą ir teksto stilistinę visumą yra paprasčiau, jaunesniesiems – daug sudėtingiau, nes jų literatūros teorijos žinios kuklesnės. Jaunesniesiems šiame etape reikalinga mokytojo, kuruojanačio vertimus, pagalba. Vaikai prieš pradėdami versti turi suvokti, ar tekstas yra meninis (apsakymas, romano ištrauka, pasaka), ar publicistinis, o gal mokslinis, informacinis. Skirtingi žanrai turi skirtingus stiliaus ir kalbos bruožus. Gana daug moksleivių vertė žaismingą pasakaitę Mites of flower town apie mažučius vabaliukus, kurie iš tiesų buvo žmogeliukai. Nemažai iš jų pasakaitę išvertė gražiai, net pagavo ironijos gaidelę pabaigoje, bet padarė klaidą pažodžiui versdami pavadinimą – Gėlių miesto erkės. Kur čia klaida? Daiktavardžio mite pagrindinė reikšmė – erkė, bet šis žodis turi ir daugiau reikšmių, pvz.: truputis, maža dalis, maža būtybė. Šiame vertime mite tikrai reiškia mažąją būtybę, nes čia kalbama apie vabalėlius, kurie nešiojo sijonėlius ir kelnytes su petnešomis. Jeigu tekstas būtų iš gamtos žurnalo, biologijos vadovėlio arba informacinio lankstinuko apie pavojingiausius vabzdžius, vasarą gyvenančius Lietuvos miškuose ir pievose, tada angliškas mite reikštų erkę. Prieš verčiant tekstą būtina ne tik gerai suprasti turinį, bet ir teksto stilių, svarbu suvokti pagrindinę mintį. Šie du dalykai – pagrindinė mintis ir stilistinė teksto visuma – labai palengvina narpliojant sudėtingesnes kūrinio vietas: užuominas, fragmentiškai aprašytas situacijas, dviprasmybes ir pan. Pradedantieji vertėjai apie šias gudrybes nedaug išmano, tiesiog jie dar nesusidūrė su jomis per literatūros pamokas. Bet tie vaikai, kurie daugiau skaito, įdėmiai stebi aplinką, žino ir jaučia, kad mus supantys daiktai ir situacijos dažnai būna nevienprasmės, simboliškos; tie vaikai ir versdami jaučia teksto nuotaiką, lengviau suranda tinkamus žodžius. Todėl Mites of flower town vertimuose buvo ir gražiai literatūriškai išverstų žodžio mites variantų: mažuliai, minimukai, trumpuliai, amarėliai, coliukai.

Ne kartą esate girdėję vieną iš svarbiausių litertūrinio vertimo taisyklių – negalima pažodiškai versti literatūrinio teksto, nes tuomet prarandama ne tik meninė teksto vertė, bet ir turinys gali pasidaryti nebeaiškus. Pažodinis arba artimas pažodiniam vertimas gali būti tik tuo atveju, jei verčiame griežtai informacinius tekstus. Šiuose tekstuose žodžių reikšmės yra labai konkrečios ir apibrėžtos, pvz.: vaistų sudėtis, prietaiso veikimo instrukcija, tvarkaraštis, programa ir pan. TAVO ŽVILGSNIO konkursui yra parenkami literatūriniai arba publicistiniai tekstai, nes mes mokomės gyvos, literatūrinės kalbos. Kalbos viena nuo kitos labai skirasi savo gramatika, sintakse ir morfologija, todėl, kas yra norma anglų kalboje, lietuvių kalboje gali būti klaida. Pavyzdžiui, anglų kalba leidžia, kad grožiniame tekste kartotųsi tie patys veiksmažodžiai, įvardžiai. Štai ištraukoje novelės Kelias link Hakneto tilto (The Road to Hacknett Bridge) net šešiuose sakiniuose iš eilės vartojama veiksmažodžio to be būtojo laiko forma:

lt was a nice place. The tables were painted and clean. The counter were spick and span. Even the smell was OK.

The man behind the counter was the only person in the diner. He was about forty years old.

Daug vertėjų pasidavė angliško teksto įtaigai ir į lietuvių kalbą veiksmažodžio to be būtąjį laiką išvertė pažodžiui:

Vieta buvo simpatiška. Stalai buvo nudažyti ir švarūs. Baras buvo tviskantis ir nublizgintas. Net kvapas buvo malonus.

Už baro buvo vienintelis šios kavinės žmogus. Jam buvo apie keturiasdešimt metų.

Tikslus pažodinis vertimas į lietuvių kalbą prarado angliškai ištraukai būdingą ritmą, dinamiškumą ir tapo panašus į sausą, nuobodžią instrukciją: buvo, buvo… . Vyresnieji moksleiviai žino, koks svarbus angų kalboje veiksmažodis to be, kiek laikų formų jis gali sudaryti, kiek reikšmių turi. Tikras veiksmažodžių karalius, turintis dideles galias ir stilistines teises. Anglų kalboje veiksmažodžio to be formų pasikartojimas grožiniame tekste dažnai sukuria ritmo įspūdį. Tie, kurie studijuos anglų kalbą arba germanistiką, turės progą išsamiai pastudijuoti, kodėl šiose kalbose susiformavo kitokios stiliaus normos nei lietuvių. Lietuvių literatūrinėje kalboje, grožiniuose tekstuose vienas po kito pasikartojantys tie patys veiksmažodžiai, įvardžiai net daiktavardžiai paprastai yra menko raštingumo ir prasto stiliaus ženklas, išskyrus tuos atvejus, kai pats pasikartojimas yra stilistinė priemonė, dažniausiai pasitaikanti poezijoje, liaudies kūryboje.

Pažodinio vertimo atvejų TAVO ŽVILGSNIO 2015 konkursiniuose darbuose buvo nemažai. Būtent dėl to, kad mokiniai stengėsi automatiškai perduoti verčiamo teksto reikšmes, padarė daugiausiai stiliaus klaidų. Mūsų aptarta ištrauka iš Hakneto tilto, kai vertėjas nepastebi įkyriai besikartojačių veiksmažodžių, įvardžių ir pan., yra viena iš būdingiausių ir paprasčiausių klaidų.

Kaip išvengti pažodiškumo, nepasiduoti verčiamo teksto įtakai ir įtaigai? Patyręs, profesionalus vertėjas jums atsakytų, kad vertimo meno ir amato pats sunkiausias uždavinys – išmokti vertimo laisvės, išmokti versti atskirus žodžius ir sakinius taip, kad būtų perteikta tekso prasmė, bet ne vienos kalbos sakiniai, perrašyti kita kalba, kaip dažniausiai verčia Google vertėjas. Gebėjimas versti laisvai, ne pažodiškai atsiranda ne iš karto, tam reikia ir tvirtų užsienio bei gimtosios kalbos žinių, ir patirties, ir kalbos jausmo – jautrumo kalbai, žodžių prasmėms. Visų šių dalykų mes visi mokomės TAVO ŽVILGSNIO vertimo projekte, ne tik jūs – moksleiviai, bet ir mes, vertintojai. Jūsų vertimuose pasitaikančios klaidos mums yra signalas, nuoroda, kuria kryptimi reikėtų dirbti, kad jaunimas lengviau, kūrybiškiau mokytųsi užsienio kalbos ir tobulintų gimtąją. Vertimo praktika šiam tikslui labai efektyviai tarnauja.

Kone visi darbų vertintojai pastebėjo, kad buvo daug vertimų, kurių autoriai gerai suprato tekstą, tačiau dėl to, kad nepasitiki savo jėgomis (žiniomis ir gyvenimiška patirtimi), tekstą verčia pažodžiui, net iškreipdami mintį. Trumpas pavyzdys iš tos pačios novelės Kelias link Hakneto tilto:

I have a habit: I divide people into two groups – winners and losers. This man was a loser. He was one of those people who always mean well. They can’t do enough for you. But he was born loser.

Nemažai moksleivių kažkodėl ignoruoja tai, ką suvokia jų sveikas protas, ir verčia:

Turiu įprotį skirstyti žmones į nugalėtojus ir nevykėlius. Šitas žmogus buvo nevykėlis. Jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie labai stengiasi, bet negali nieko dėl tavęs padaryti. Bet jis buvo gimęs nevykėliu.

Paskaitykite šiuos pažodžiui išverstus sakinius, palyginkite su savo suvokimu ir šyptelėsite – nuvažiuota nuo kelio, į lankas. Tuomet, kai nepavyksta sklandžiai išversti jums aiškios minties, reikia padaryti pauzę, atsitraukti nuo originalo teksto ir pagalvoti, kaip ši mintis atsispindi kasdienėje sąmonėje ir kaip ji skamba lietuvių kalba. Reikia vadovautis ta pirmąja prasmės pagava, tuo, ką jūs tikrai suprantate. Juk sakinys They can’t do enough for you čia yra beasmenis frazeologizmas, kurio prasmė priklauso nuo konteksto. Frazeologizmai su beasmeniu įvardžiu one arba asmeniniais įvardžiais you, we, they pažodžiui neverčiami. Pvz.: One must remember the law of attraction. Juk nesakome: Vienas privalo (turi) prisiminti traukos dėsnį, verčiame: turime/reikia/būtina prisiminti traukos dėsnį.

Mūsų situacija panaši, atkreipkite dėmesį, kaip They can’t do enough for you siejasi su šalia esančiais sakiniais.

He was one of those people who always mean well. They can’t do enough for you. But he was born loser.

Iškart suprasite, kad klaidinga versti jie nieko negali dėl tavęs padaryti, nes šis frazeologizmas aiškina, tęsia ankstesnio sakinio mintį apie nevykėlius. … jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie viską stengiasi daryti labai gerai, bet jam nesiseka (nepavyksta).

Kai kurie vertėjai suklupo, nes vertė tekstą pernelyg pažodiškai, pasidavė atskirų žodžių, sakinių įtaigai ir užmiršo, kad verčia ne atskirų žodžių, sakinių reikšmes, bet kūrinį, kuris yra prasminga visuma, ne vien turinio (siužeto) prasme, bet ir stiliaus. Pirma praktinė, paprasta taisyklė, kurią čia ir aptarėme, yra būtinumas gerai suprasti perskaitytą mintį ir suformuluoti sau pačiam mintį lietuviškai, atsiribojus nuo neaiškių teksto detalių. Negalima versti automatiškai. Tik tuomet, kai aiškiai suvokiate originalo mintį, grįžkite prie teksto, prie konkrečių žodžių, frazių, gramatikos, sintaksės. Versdami darykite pauzes, perskaitykite tai, ką išvertėte, ir įsivaizduokite, kad jūsų vertimą skaito nepažįstamas žmogus. Ar jam bus aiškus jūsų vertimas?

Dažnai neaiškios vertimo vietos paaiškėja šiek tiek pagalvojus, padarius pauzę, prisiminus, kaip verčiama mintis formuluojama lietuviškai.

Keletas būdingų klaidų iš publicistinio rašinio Henry Wardsworth Longfellow, kai verčiama negalvojant, nors tekstą suprantant:

At that time he fell in love with beautiful Frances Appleton who at first refused to marry him because she was only eighteen…

Tuo metu jis įsimylėjo gražią Frances Appelton, kuri iš pradžių atsisakė vesti, kadangi merginai buvo tik aštuoniolika.

Kalbėdami (rašydami) lietuviškai apie merginas, priimančias santuokinius įsipareigojimus, sakome, kad jos teka, veda – vyrai.

Skaitome toliau:

The marriage was happy one, and the Longfellow house became the centre of life in the university town.

Tai buvo laiminga santuoka, ir Longfelou namas tapo jų gyvenimo centru, Universiteto mieste.

Įdėmiau paskaitę pastraipą suprantame, kad čia kalbama ne apie namą – pastatą, o apie poeto namus, kurie tapo universitetinio miestelio gyvenimo centru, židiniu.

Toliau vėl norėtųsi šį nesudėtingą vertimą taisyti, išsilaisvinti iš pažodiškumo spąstų, į kuriuos patekęs vertėjas, regis, jaučiasi visai neblogai, bet skaitytojas nėra laimingas, jausdamas spąstų sklendės spaudimą. Skaitome:

Mrs. Longfellow, the sweet and graceful hostess, contributed her share to the charming atmosphere that surrounded the poet in these years of very productive work and joy.

Ponia Longfelou buvo miela ir grakšti šeimininkė, ji įdėjo savo dalį prie užburiančios atmosferos, kuri supo poetą tais produktyviais ir pilnais laimės metais.

Įdėti savo dalį torto į lėkštę; įdėti savo dalį pinigų į klasės fondą ir dar kokią nors konkrečią, medžiaginę dalį galima padėti į aiškiai nurodytą vietą – tokia šio žodžių junginio reikšmė lietuvių kalboje. Čia juk kalbama apie užburiančią dvasinę poeto namų atmosferą, prie kurios prisidėjo žavinga ir simpatiška ponia Longfelou. Angliškame originale paminėtas grakštumas čia vėlgi neturi vienprasmiškai kūniško lieknumo reikšmės, nes šios moters grožis pažymėtas gėriu, kuris užbūrė namus ir traukė į juos kitus žmones. Matyt, arčiausiai originalo būtų:

Maloningoji puikioji namų šeimininkė ponia Longfelou, daug prisidėjo prie užburiančios atmosferos, kuri supo poetą per visus tuos kupinus laimės ir kūrybinio darbingumo metus.

Projekto dalyvai susidūrė ir su sunkesnėmis situacijomis, kai skaitant išverstą pastraipą lietuviškai tekstas vis tiek neskamba, nors iš esmės jis yra aiškus. Taip dažnai atsitinka, kai detaliai aprašomas sudėtingas veiksmas ar išmoningais žodžiais piešiamas gamtos vaizdas. Tokiu atveju vien stabtelėti, pagalvoti atsiribojus nuo skaitomo originalo nepakaks – reikia pabandyti gyvai įsivaizduoti tai, ką bandome išversti. Tie, kurie pasirinko versti ištrauką iš novelės The Boy Who Walked on Water (Berniukas, kuris vaikščiojo vandeniu) sunkiausiai susidorojo su pačia pradžia – sudėtingu jūros pakrantės, nusėtos mažutėmis uolingomis salomis, aprašymu.

Once there was a boy who could walk on water. He lived with his grandfather and his mother on an island where the sea crept into the land with long twisting fingers, and rivers and streams would round and round and in and out until the island was path work of rocks and hills and fields sewn together with strips of shining water.

Gražiai ir sklandžiai išvertusiems šį pakrantės peizažą jau galima skirti diplomą, nes pastraipa verta profesionalaus vertėjo pastangų. Akivaizdu, kad tikrai literatūriškų vertimų buvo nedaug. Vienas iš būdų įveikti detalius, vaizdingus aprašymus – pabandyti įsivaizduoti, vaizduotėje nupiešti tai, ką reikia išversti į lietuvių kalbą. O šiuo konkrečiu atveju dar galima pasinaudoti žemėlapiu arba prisiminti savo geografijos atlasą. Juk visi esate matę žemėlapyje, o kai kurie iš jūsų ir tikrovėje, kaip atrodo Bosforo įlanka, Graikijos pietinės salelės, Norvegijos vakarinė pakrantė – kaip jūra apsemia dalį kranto ir skverbiasi į žemyną srauniais upių vingiais, kurių vanduo atrodo tarsi kokios spindinčios gijos, jungiančios nedidelius uolingos žemės plotelius pakrantėje.

Jeigu pavyksta įsivaizduoti situaciją, gamtovaizdį, tada greičiau surasite reikiamus žodžius, o žodžiai nesipriešindami suras vietą sakinyje. Jūsų išverstas tekstas bus logiškas ir vaizdingas, toks pat, kaip ir originalas. Vertėjas, kuris imasi versti literatūros kūrinį, tampa menininku, rašytojo bendradarbiu, o rašytojo mąstymui būdingas vaizdinis suvokimas. Kai ateityje versite sudėtingesnį, painų aprašymą, pabandykite pasitelkti vaizduotę – dažnu atveju šis būdas pasiteisins.

Aptarsime vieną būdingą klaidą, kurią šiemet padarė net gerai ilgąjį tekstą apie Majoro Brauno nuotykį (The adventure of Major Brown) išvertę moksleiviai.

But the Major did not hear her. He was already in the kitchen walking down the stairs into the coal cellar. lt was quite dark in the cellar. As he was feeling in his pockets for matches, a pair of gigantic hands came out of the darkness and seized him by the back of his head. They bent his head down, down in the complete darkness. But the Major’s head though upside down, was perfectly clear. He put out one of his long strong hands and caught the leg of his invisible enemy.

Didžioji dauguma projekto dalyvių sakinį But the Major’s head though upside down, was perfectly clear išvertė:

Tačiau majoro galva, nors aukštyn kojom, buvo visiškai aiški.

Arba:

Bet majoro mintys, nors ir aukštyn kojomis, buvo visiškai aiškios.

Pabandykite įsivaizduoti galvą aukštyn kojom, mintis aukštyn kojom, bet šiame aprašyme nei su galva, nei su mintimis taip neatsitinka. Įsivaizduokite aprašomą situaciją: Majoras nesiklauso, ką jam sako moteris, jis eina į virtuvę ir leidžiasi laiptais į anglių rūsį. Anglių rūsyje visiškai tamsu. Tada, beieškant kišenėse degtukų, iš tamsos išnyra milžiniškos rankos, stveria majorą už pakaušio ir nulenkia jo galvą žemyn. Nors majoro galva atsiduria nepatogioje padėtyje – mintys išlieka aiškios. Vyriškis ištiesia savo stiprias rankas ir čiumpa nematomam priešui už kojos.

Jus suklaidino pažodinis prieveiksmio upside down(aukštyn kojomis) vertimas, bet jeigu būtumėt pabandę įsivaizduoti aprašomą situaciją, tikrai tos juokingos klaidos nebūtumėte padarę – juk įveikėte gana ilgą istoriją su netikėtais siužeto posūkiais ir keistais personažais.

Mokydamiesi versti, mes visi – tiek mokiniai, tiek mokytojai, vertintojai – mokomės suprasti kalbą ir mus supančią tikrovę. Geram vertimui reikia kalbos žinių, patirties, meilės literatūrai. Aptardami jūsų vertimus, mes siekiame parodyti, koks galėtų būti santykis su pačiu vertimo darbu, kaip įvertinti tai, ką mes kiekvienas turime – gimtosios kalbos jausmą, sveiką protą, vaizduotę, gebėjimą kurti. Tikriausiai žinote, kad ir labai profesionalūs vertėjai daro klaidų, susiduria su neaiškiomis vietomis; neretai pasitaiko situacijų ar dalykų, kurių nepamatęs tikrovėje negali perteikti gimtąja kalba.

Nemažai darbščių ir gabių moksleivių gražiai išvertė ilgąją novelę Going Home(Grįžimas namo), perteikė slogią, rasizmo šešėliu persmelktą kūrinio atmosferą, gyvai išvertė Australijos aborigenų žargonu parašytus dialogus. Nepaisant to, kad apsakyme aprašoma realybė labai tolima mums, geriausiems vertėjams pavyko perteikti aborigenų gyvenimo spalvas. Na, o kas gali pasakyti, kaip atrodo įėjimas į varganą lūšną, kurioje gyvena tamsiaodžių vietinių šeima ?

A rough shape made of pieces of metal and wood. Two bags, sewn together, made a door. Everywhere there are tins, bits čf toys or cars, and mud.

Grubios formos statinys iš metalo ir medžio gabalų. Du susiūti maišai atstoja duris. Visur purvas, mėtosi skardinės, žaislų ir mašinos dalių nuolaužos.

Sunku įsivaizduoti tuos du susiūtus maišus, bet juk nepabuvęs ten, nesužinosi, ką turėjo omenyje rašytojas, kurio herojus, kilęs iš vietinių aborigenų, grįžta aplankyti saviškių. Gal ant vargano įėjimo kabo užuolaida, padaryta iš dviejų susiūtų maišų, kuri atstoja duris? Išties neaišku. Rimtuose vertimuose gali pasitaikyti neaiškių vietų, tačiau išversto kūrinio meninė vertė priklauso nuo perteiktos visumos – minties, nuotaikos ir charakterių artumo originalui.

Ir dar vienas aspektas, kurio niekaip negalime ignoruoti. Į akis krenta rašybos ir skyrybos klaidų gausa. Dažnai moksleiviai arba visai nerašo skyrybos ženklų (išskyrus taškus sakinio gale), arba kablelius deda toje vietoje, kur jie parašyti originalo kalbos tekstuose. Šitaip nesuklysime nebent skirdami vienarūšes sakinio dalis. Ypač prastai orientuojamasi tiesioginės kalbos, citatų skyryboje, o gal tiesiog jos nepaisoma. Reikia priminti, kad darbas nebus įvertintas gerai, jei atsainiai bus žiūrima į lietuvių kalbos gramatiką, skyrybos kitoniškumą, vartosenos subtilumus. Nepamirškime, kad šiuo atveju galutinis darbo rezultatas – lietuviškas tekstas.

Dėkojame visiems vertėjams už rimtą darbą ir gerus vertimus, taip pat dėkojame visiems dalyvavusiems, na, o pasitaikiusios klaidos leido mums drauge pasigilinti į tikrovės suvokimo, kalbų skirtumų ir iš jų kylančias problemas. Kas iš mūsų nenori tobulėti? Bet juk labiausiai tobulėjame – suprasdami savo klaidas.

Tai yra labai maža dalis to, ką norėtų projekto rengėjai pasakyti apie vertimo meną, apie jo naudą mokantis ir tobulinant užsienio bei gimtąją kalbas.

Detaliau aptarti ir pasigilinti į minėtas galimybes reikia daugiau laiko, todėl Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo komanda organizuoja ciklą išvyktinių seminarų ir yra pasirengusi pasidalinti su Jumis sukaupta patirtimi(žr. anketą čia).