Tavo žvilgsnis 2016

Projektas, kuris moko mąstyti

 

Ar kada susimąstėte, ko mus moko vertimas?

Jei tai būtų tik darbas su žodynais ir vienų žodžių perrašymas kitais, kažin, ar pasaulyje būtų tiek daug vertėjų, ar mašininis vertimas nebūtų pakeitęs žmogiškojo, o konkursas Tavo žvilgsnis kasmet surinktų tokią gausybę dalyvių.

Taigi pasvarstykime kartu, kas iš tiesų vyksta stengiantis išversti tekstą ir ką iš to gauname.

Sakoma, kad geras vertimas yra tas, kurį skaitydamas nejunti, jog tai verstas tekstas. Kitaip tariant, tavo gimtojoje kalboje jis toks įprastas ir sklandus, lyg ja būtų ir parašytas. Iš pirmo žvilgsnio neatrodo sudėtinga, tačiau tai pasiekti pavyksta tikrai ne kiekvienam: trukdo per didelis prisirišimas prie originalaus teksto žodžių, sakinių struktūros, neįsigilinimas, o kartais ir nepakankamas gimtosios kalbos pažinimas… Pabandykime tai pailiustruoti keliais pavyzdžiais:

 

<…> there were many people who had great wealth, and they brought gifts which were generous in proportion to their wealth. 3

Ant kiek buvo jie turtingi – ant tiek skyrėsi ir jų dovanos vertė.

 

“Thou art not likely to climb much, now or never, but come, the supper is ready; let us go to find your father.“ 4

Tu nesi galinti kopti daug, nei dabar, nei kada nors, bet ateik, vakarienė paruošta; eime ieškoti tavo tėvo.

 

He explains to me that he has faced death over and over again, and only by the extraordinary pluck of his guide has his life been spared. 6

Jis aiškina man, kad jis susidūrė su mirtimi vėl ir vėl, ir tik dėl ypatingos drąsos jo gyvenimas buvo pagailėtas.

 

Tikriausiai nei bendraudami, nei rašydami lietuvių kalba nevartotume tokių žodžių ir konstrukcijų. Tad kodėl jie atsiranda vertime? Kai per daug įsikimbame į originalaus teksto formalią raišką (žodžius ir jų junginius, sakinių struktūrą, skyrybą) ir stengiamės kuo mažiau nuo jos nutolti, kelią visada pastoja elementarūs kalbų skirtumai, kitokios raiškos priemonės, kita kalbos logika. Pavyzdžiui, jei anglų kalboje gali įprastai skambėti was rapidly circulated here and there, lietuvių kalba turime performuluoti sakinį, nes pažodinis vertimas buvo greitai išplatinta čia ir ten mūsų kalboje nėra nei aiškus, nei įprastas. Daug sklandžiau būtų tiesiog netrukus paplito visur. Pavyzdžių daugybė, tačiau išvada viena – norint gerai versti, reikia išmokti kiek atsitraukti nuo teksto ir labiau gilintis ne į atskirų žodžių reikšmes, o į tai, ką tekstu norima pasakyti.

Ne be reikalo patyręs vertėjas į klausimą, ką reiškia tam tikras žodis, atsako klausimu „O kokiame kontekste“? Shut up gali reikšti prašymą nutilti, nustoti triukšmauti, bet taip pat – uždaryti, užversti. Master gali būti ir šeimininkas, ir mokytojas, ir ponaitis, jaunuolis… Kartais reikia rimtai pasukti galvą norint išsiaiškinti, kas tiksliausiai perteiktų originalaus teksto turinį. Tačiau su šia užduotimi jums kartais pavykdavo susidoroti ir labai gerai, tad patyrinėkime keletą puikių vertimo pavyzdžių:

 

„Heigho!“ he says, „learning isn’t everything.”2

„Ak!“ – pasipiktino profesorius, – „juk yra svarbesnių dalykų už mokslą.“

 

Daugybė jūsų anglišką jaustuką paliko ir lietuviškame tekste, tačiau derėjo paieškoti lietuviško atitikmens – juk mūsų kalboje heigho nėra vartojamas ar atpažįstamas. Šio vertimo autorių galima pagirti ne tik už pavartotą jaustuką ak, bet ir už nuotaikos pajautą (pasipiktino profesorius) bei įsigilinimą ir sakinio performulavimą: juk yra svarbesnių dalykų už mokslą ir mokymasis nėra viskas (pažodinis vertimas) iš tiesų yra labai artimos mintys, bet pirmoji lietuvių kalboje aiškesnė, iškalbingesnė. Matyti, kad į tekstą buvo įsigilinta, kaip ir kitame pavyzdyje:

 

“Bluebirds are blue, but she likes birds in trees,“ says Mr. Rabbit.1

„Mėlynieji strazdai yra mėlyni, bet jai patinka laisvi paukščiai“ – pasakė ponas Triušis.

 

Vėlgi dauguma jūsų rinkotės versti pažodžiui, t.y. paukščiai medžiuose, ir tai nėra klaidinga, tačiau paukščiai medžiuose reiškia paukščius laisvėje, o būtent jie tikriausiai ir patiko mergaitės mamai, nesvarbu, ar tupėtų medyje, krūme, ar atskristų pačiulbėti ant palangės. Kaip matote, jei norime kuo tiksliau išversti tekstą, turime susikaupti ir į jį įsiklausyti – privalome mąstyti. Kitaip tikrai neatkreipsime dėmesio į sudėtingesnes teksto vietas ir jas mažų mažiausiai supaprastinsime. Pažiūrėkime, kaip sąmojingai ir originaliai išvengta tekste nuolat kartojamų autoriaus žodžių pasakė ponas Triušis, pasakė mergaitė, kuriuos stilistiškai vertėtų retsykiais paįvairinti:

 

“No,“ says the little girl, “she doesn‘t like fire engines“.1

– Ne, jai nepatinka šios mašinos, – ir vėl trypia triušio išmonę mergaitė.

 

Tokie smulkūs teksto padailinimai leistini, jei jie pagrįsti ir jų ne per daug. Visgi nereikėtų pamiršti, kad versdami tekstus esame tik tarpininkai, kurių dėka tekstas prabyla mūsų kalba, bet neturime teisės daryti jame reikšmingų pakeitimų, juk nesame jo autoriai. Todėl žemiau išvardytų ir panašių atvejų reikia vengti:

 

“Bluebirds are blue, but she likes birds in trees,“ says Mr. Rabbit.1

– Mėlynieji paukščiai yra mėlyni, tačiau jai patinka paukšteliai medžiuose, – gurkštelėjo vandens triušis atsidusdamas.

 

“Right,“ – says the little girl.1

– Tiesa, – taip pat atsigėrė vandens mergaitė.

 

“Good-by, now,“ says the little girl.1

– O dabar sudie, – bėgdama miškelio takeliu pamojo ranka mergaitė.

 

Taip pat reikėtų vengti rašyti (ir kalbėti!) sudėtingai, kai pasakyti galima paprasčiau, suprantamiau bei vartojant lietuvių kalbai būdingas konstrukcijas: vietoje buvo dėvintis, buvo labai norintys, buvo labai savimi besididžiuojanti, nesi galinti, pavirto stipresne, pavertė tave suluošintadėvėjo, labai norėjo, labai savimi didžiavosi, negalì, sustiprėjo, suluošino. Lietuvių kalba išties labai turtinga, ypač veiksmažodžių, todėl jos tikrai nenuskurdinsite pavartoję sustiprėjo, o ne pavirto stipresne. Kalbõs visai nepuošia nei itin įmantrūs, nei juo labiau netaisyklingi pasakymai ar sintaksinės konstrukcijos. Priešingai, kas geba kalbėti glaustai, bet pasakyti daug, tas gali savimi pagrįstai didžiuotis. Palyginkime šiuos du vertimus:

 

It was a mule‘s kick, just six years ago, that hurt your poor back and made you lame.4

(A) Visa tai dėl to nelemto asilo, kuris prieš šešerius metus įspyrė tau į nugarą ir suluošino tave.

(B) Tai įvyko šešis metus atgal, tai buvo mulo spyris, kuris pažeidė tavo nugarą ir padarė tave nevykusia.

 

Pirmasis vertimas glaustas, vaizdingas (dėl to nelemto asilo), aiškiai perteikia mintį, išvengta pažodiškumo. Antruoju atveju vartojama netaisyklinga forma šešis metus atgal, šlubuoja stilius Tai įvyko… tai buvo… Vertimas padarė tave nevykusia, ne tik perteklinis (pasirinkta pažodinė forma padarė tave kokia vietoje veiksmažodžio suluošino tave) gerokai iškraipo teksto prasmę – juk mama tikrai neturėjo omenyje, kad dėl mulo spyrio duktė tapo prasta, netikusia. Kartais tokios klaidelės verčia abejoti, ar versdamas dalyvis buvo atidus, ar susimąstė vartodamas kalbą, rinkdamas žodį. Apmaudu, kad kartais vertimai atrodydavo tikrai neblogi, tačiau negalėjo būti įvertinti teigiamai dėl kelių neapgalvotų ir nelogiškų sakinių, pavyzdžiui:

 

There was once a Fairy who lived in a big library.2 / Vieną kartą buvo Fėja, kuri gyveno didelėje laboratorijoje.

<…> he read through his spectacles, but he didn‘t see the Fairy.2 / Jis skaitė ją per savo spektaklius, bet jis nematė Fėjos.

“Why don’t you remember? says the Fairy, and she flew on to his shoulder and began whispering in his ear.2 / „Kodėl tu neprisimeni?“ sako Fėja. Ir jis nuskriejo jam ant peties, ir pradėjo skraidžioti jo mašinoje.

Ruth’s father was the hotel-keeper – the Bible says the “inn keeper“.4 / Rūtos tėvas buvo viešbučio „Biblijos Sargas“ valdytojas.

Some of the people came on the backs of camels, with great rolls of bedding and their dishes for cooking upon the back of the beast.4 / Kai kurie žmonės atvyko ant kupranugarių nugarų, su dideliais ryšuliais patalynių ir indų, kad galėtų gaminti maistą pabaisos užnugaryje.

The man was tall, with a long beard, and he led by a rope a snow white mule, on which sat the drooping figure of the woman.4 / Vyras buvo aukštas, su ilga barzda ir jis turėjo mulą su sniego baltumo virve, dėl kurio stovėjo figūringa moteris.

One brought a handful of pearls, another a number of carved ivories.3 / Kiekvienas atnešė saujelę perlų, dar daug išpjautų biliardo kamuolių.

The gilt button shone and sparkled on Tommy’s coat and was absurdly proud of himself.5 / Paauksuota saga švietė ir žibėjo ant Tomio kailio ir absurdiškai didžiavosi savimi.

Sometimes, too, I forget that I am wearing a hat and lean back in my chair; and what an absurd fashion – to lunch in a hat!6 / Kartais pamirštu, jog turiu ją užsidėjusi, atsilošiu savo kėdėje, ir, koks absurdas – dabar turiu valgyti iš skrybėlės!

Still, hats seem to play a very important role in Western life. Guess how many I possess at present – twenty!6 / Vis dėlto, skrybėlės, atrodo, vaidina labai svarbų vaidmenį Vakarų gyvenime. Atspėkite, kiek man šiuo metu yra metų – dvidešimt.

 

Nors kartais ir pažėrėte tikrų perliukų, tai smulkmena, palyginus su tuo, ką išmokote ir įgijote. Jau aptarėme, kad versdami mokotės mąstyti, būti atidesni ir atsakingesni savo gimtosios kalbos vartotojai, ugdote gebėjimą tiksliai ir taupiai perteikti mintį. O ką jau kalbėti apie kitų kalbų ir kultūrų pažinimą… Žodžiai, kurių nežinote, ar sakiniai, kurių nesuprantate, reikalauja juos išsiaiškinti, todėl sklaidote žodynus ar ieškote informacijos internete – valio! Tai reiškia, kad sužinote daugybę naujų dalykų, nes juk kiekvienas žodis yra simbolis: daikto, reiškinio, veiksmo, ypatybės, pojūčio… Paimkime kaip pavyzdį tekste A Turkish Woman’s European Impressions minimą žodį tcharchafs. Ko gero, ne visi žinojote, ką reiškė šis žodis, bet dauguma pasidomėjote, bandėte išsiaiškinti. Kai kurie net taikė vertimo strategijas: nežinodami tikslaus termino, apibendrino, pateikė platesnę reikšmę tautiniai turkų drabužiai, galvos apdangalai. Nuostabu, kokius išmintingus sprendimus kartais priėmėte.

 

Pabaigoje norėtųsi pasidalinti su jumis keliomis pastabomis dėl lietuvių kalbos vartosenos klaidų. Tikime, kad šis trumpas aptarimas padės jums įsisąmoninti atvejus, į kuriuos galbūt neatkreipiate dėmesio.

Svarbu įsidėmėti, kad teiginyje veiksmažodis valdo galininką (ką?), o neiginyje jis virsta kilmininku (ko?):

Karalius niekada nesijautė toks laimingas ir niekada dar toks tyras džiaugsmas nebuvo užpildęs visų žmonių širdis (taisome: visų žmonių širdžių).3

 

Kita būdinga klaida – bendraties vartojimas su jungtuku kad tikslui reikšti (tai didelė kalbos kultūros klaida):

Rūta su savo mama nuskubėjo laiptais, kad atnešti (taisome: kad atneštų) dubenėlį košės ir šviežio pieno mielajai moteriai.4

 

Taip pat labai svarbu vengti nevartotinų svetimybių, pakeisti jas norminiais variantais:

Rūta su savo mama skubėjo laiptais, kad paruoštų bliūdelį (taisome: dubenėlį) košės moteriškei, taip pat gurkšnį šviežio pieno.4

Rūta, tu turėtum slėptis viduje, pokol (taisome: kol) išsiskirstys visi žmonės, ar supratai?4

Nieko nedovanosi savo mamai ant jos gimtadienio (taisome: gimtadienio proga, su gimtadieniu)?1

 

Iš klaidų mokomės labiausiai, o jų suvokimas ir padarytos išvados padeda mums augti. Todėl tikrai neverta nusiminti, kam vertimai pasisekė prasčiau – kalbų mokymasis ir, juo labiau, vertimas yra ilgas kelias, kuriame atrandame ir sužinome vis daugiau naujų dalykų. Dabar jau žinote, kad verčiame ne žodžius, o prasmę, todėl kiekvienas mūsų išverstas tekstas – tai kartu ir suvoktas jo turinys, naujomis mintimis praturtinti mes patys.

Dėkojame visiems, skyrusiems savo laiko, pastangų ir energijos verčiant tekstus. Linkime kantrybės ir akylo žvilgsnio kitais metais!

 

 

 

 

 

Pavyzdžiai iš tekstų anglų kalba:

1 MR. RABBIT AND THE LOVELY PRESENT, Charlotte Zolotow

2 THE GRATEFUL FAIRY, E. Nesbit

3 THE LEGEND OF THE “WHITE GIFTS“, Phebe A. Curtiss

4 THE STAR, Florence M. Kingsley

5 THE PROUD GILT BUTTON, L. L. Weedon

6 A TURKISH WOMAN’S EUROPEAN IMPRESSIONS, Zeyneb Hanoum